Kauno diena: IPMA festivalyje – ryšiai nuo Hamburgo baro iki Lietuvos kaimo

Visą spalį vyksiančiame ketvirtajame Tarptautiniame fotografijos ir medijų meno festivalyje IPMA pristatomas Lietuvos ir užsienio kūrėjų fotografijas, vaizdo meno ir tarpdisciplininius darbus šiemet jungia tema „Ryšys“. Programoje ji atsiskleidžia perteikiant žmonių artumą, bendruomenes, migracijos patirtis, santykį su gamta, miesto kaita ir technologijomis. Vienas programos akcentų – švedų fotografo Anderso Peterseno serija „Café Lehmitz“.

Skirtingos kuratorių perspektyvos

Kviestinių užsienio menininkų programą kuruoja fotografijos kuratorė ir socialinių mokslų tyrėja dr. Wiktoria Michałkiewicz, Lietuvos ir Baltijos šalių menininkų dalį – menotyrininkas, fotografijos teoretikas ir kuratorius dr. Tomas Pabedinskas. Visą festivalio programą kuruoja jo sumanytoja ir meno vadovė Svetlana Batura.

Ji pasakoja, kad šiemet Lietuvos menininkų programą festivalis išplečia iki Baltijos regiono. S. Baturos teigimu, išryškėjo ir skirtingos kuratorių perspektyvos: W. Michałkiewicz ryšio temą interpretuoja pasirinkdama konceptualųjį meną, aplinką, gamtą ir technologijas, o T. Pabedinskas – žmogų, jo aplinką ir priklausymą bendruomenei.

T. Pabedinskas aiškina, kad Lietuvai ir Baltijos šalims skirta dalimi nesiekiama pateikti išsamios regiono fotografijos apžvalgos. Pasirinkta parodyti konkrečios temos sklaidą ir skirtingas fotografijos kryptis – nuo humanistinės iki konceptualiosios. Menininkų darbuose ryšio tema interpretuojama „nuo tarpasmeninių ryšių iki ekologijos, nuo subkultūrų bendruomenių iki migracijos patirčių“, teigia kuratorius.

S. Baturai viena svarbiausių festivalio patirčių – susitikimai su kūrėjais, kurių darbus ji ilgai stebėjo ir vertino. Anksčiau jie jai atrodė tolimi, o dabar atvyksta ir tampa festivalio dalimi. „Gyvas pokalbis labai greitai panaikina atstumą, kurį dažnai patys ir susikuriame“, – sako ji.

Hamburgo baro žmonės

Pirmą kartą Lietuvoje pristatomo A. Peterseno parodoje eksponuojami 52 serijos „Café Lehmitz“ vintažiniai 1977 m. atspaudai. Pačios fotografijos kurtos anksčiau: serijos istorija prasidėjo 1967 m. Hamburgo St. Pauli rajone, to paties pavadinimo bare. Čia rinkdavosi vietos gyventojai, uosto darbininkai, jūreiviai, sekso darbuotojai ir kiti dažnai visuomenės paribiuose gyvenę žmonės. Fotografas į barą grįždavo beveik trejus metus, leisdavo laiką su lankytojais ir užmezgė su jais artimus ryšius. Parodos aprašyme pabrėžiama, kad kasdienybę jis fotografavo būdamas jos dalimi. Vėliau šią medžiagą A. Petersenas lygino su šeimos albumu.

Serijoje susilieja portretai ir baro gyvenimo scenos: žmonės kalbasi, geria, šoka, pozuoja ar tiesiog leidžia laiką kartu. 1970 m. pirmoji serijos paroda buvo surengta pačiame „Café Lehmitz“. Apie 350 fotografijų pritvirtinta virš baro, o save atpažinę žmonės galėjo nuotraukas pasiimti.

1978 m. „Café Lehmitz“ išleista kaip fotografijų knyga. Viena serijos fotografijų 1985 m. panaudota muzikanto Tomo Waitso albumo „Rain Dogs“ viršeliui. Serijos fotografijos saugomos Niujorko Modernaus meno muziejaus, Stokholmo „Moderna Museet“ ir kitų institucijų kolekcijose.

Kaune šią parodą bus galima pamatyti ilgiau nei pagrindinę festivalio ekspoziciją – iki lapkričio 30 d.

Skirtingos patirtys

Švedijoje gyvenančio ir kuriančio menininkių dueto „Cooper & Gorfer“ – Sarah’os Cooper ir Ninos Gorfer – projekte „Between These Folded Walls, Utopia“ portretai siejami su tapatybės, priklausymo ir priverstinės migracijos patirtimis.

Kūrėjos kreipėsi į vietos bendruomenes ir kalbėjosi su jaunomis moterimis, kurių gyvenimus paveikė priverstinė migracija. Jos klausė apie svajones, tapatybę, ilgesį ir priklausymo jausmą. Portretuose išlieka asmeniniai daiktai iš ankstesnio gyvenimo, o sluoksniuotas koliažas kuria teatro dekoracijas primenančias erdves. Pačios autorės šį konstruojamą vaizdų pasaulį vadina utopiniu teatru.

Visa serija apima 38 kūrinius, festivalio parodos atranką sudaro 21 darbas. Projektą papildo trumpametražis dokumentinis filmas „Between These Folded Walls, Utopia“ ir vaizdo instaliacija „The Eternal Play“.

Miesto gyvūnai ir kūnai

Lenkų fotografo Michało Łuczako projektas „Habitat“ skirtas Varšuvoje gyvenantiems laukiniams gyvūnams. Projekto aprašyme atkreipiamas dėmesys į Vyslos dešiniajame krante išlikusią paupio miško juostą ir neužstatytas erdves. Čia palankios sąlygos gyventi stirnoms, šernams, lapėms ir bebrams, o miško koridorius leidžia per miesto teritoriją judėti ir kitiems žinduoliams, pvz., briedžiams ir vilkams. „Habitat“ dokumentuoja šį dažnai mažiau pastebimą Lenkijos sostinės gyvenimą.

Danų menininkės Henriette’ės Sabroe Ebbesen darbuose, programoje pristatomuose pavadinimu „Untitled“, tyrinėjamas žmogaus kūnas, suvokimas ir fotografinės tikrovės ribos. Tarp kameros, kūno ir aplinkos menininkė įterpia veidrodžius ir kitas atspindinčias medžiagas. Atpažįstamos kūnų ir kraštovaizdžio formos susiskaido, kartojasi, keičia proporcijas.

Parodos aprašyme nurodoma, kad šie iškraipymai sukuriami fiziškai fotografuojant, o ne skaitmeniniu vaizdo manipuliavimu. Veidrodis tampa priemone keisti tai, ką kamera gali užfiksuoti, ir kelti klausimą, kiek matomas vaizdas priklauso nuo žiūrovo pozicijos.

Bendruomenės ir vietos atmintis

Latvių fotografo Arnio Balčaus serijoje „The Scene“ fiksuojama Rygos alternatyvaus jaunimo subkultūra. Projekto centre – koncertai ir aplink juos susiformavusi bendruomenė, kurioje susitinka pankai, gotai, hardcore muzikos gerbėjai ir žmonės, vengiantys tokių apibrėžimų.

Muzika čia siejama su platesniais priklausymo, kūrybiškumo ir saviraiškos klausimais. Projekto aprašyme išskiriamos tapatybės, psichikos sveikatos ir tarpasmeninių konfliktų temos.

Dariaus Žiūros tęstinis darbas „Gustoniai“ aprėpia ketvirtį amžiaus. Nuo 2001 m. kas trejus metus menininkas prašo kiekvieno Gustonių kaime Šiaurės Lietuvoje gyvenančio žmogaus skirti vieną minutę vaizdo kamerai. Portretai sujungiami maždaug į valandos trukmės filmą. Sukurti devyni filmai, naujausias – 2025 m.

Juose fiksuojama, kaip keičiasi kaimas: žmonės miršta ir gimsta, išvyksta, grįžta ar atsikrausto pirmą kartą. Kartu projektas registruoja socialinius, ekonominius pokyčius ir vaizdo technologijų raidą.

Artūro Morozovo 2021–2024 m. Rusnės saloje kurta serija „Sutikau Žmogų“ pasakoja apie poetą Česlovą Rutę. Jo kasdienybę supa Nemuno deltos kraštovaizdis, potvyniai ir kaimo gyvenimas. Dienomis Česlovas dirba įvairius darbus, o laisvu laiku rašo eilėraščius mobiliajame telefone ir siunčia juos žmonėms tarsi asmeninius laiškus.

Šarūno Kvietkaus projekte „Žemė“ analizuojamas Jungtinėje Karalystėje gyvenančių lietuvių emigrantų santykis su vieta ir pastangos užsienyje susikurti savotišką Lietuvos pakaitalą. Analoginės fotografijos procesais ant vieno paviršiaus perkeliami Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje fotografuoti žemės plotai. Juos skirianti plona linija projekto aprašyme aiškinama kaip vizualinis konfliktas, žymintis šių teritorijų ir vertybių nesuderinamumą.

Kauno upių kaitą nagrinėja Romualdo Pocevičiaus „Intervencija“. Nemunas ir Neris fotografuojami iš viršaus, dėmesį sutelkiant į urbanizacijos ir tiltų statybų keičiamas vietas. Projektu keliamas klausimas, kaip žmones jungianti infrastruktūra veikia santykį su gamta, upės ekosistema ir jos reljefu.

Fotografijų sujungti

Festivalis prasidėjo nuo Monikos Dirsytės ir Vinco Alesiaus performanso „Rehearsal“. Jo sumanymas – uždaroje erdvėje vykstantis ilgas fotografavimo procesas, kuriame visą performanso laiką kūrėjai praleidžia kartu.

Projekto aprašyme keliamas klausimas, kaip ilgainiui keičiasi fotografuojamo žmogaus galimybė kontroliuoti veidą, kūną, žvilgsnį ir kuriamą atvaizdą. Fotografavimas čia suvokiamas ir kaip dviejų žmonių santykio dalis. Programoje numatyta performanso įrašą rodyti ekranuose iki festivalio pabaigos.

Pagrindinė IPMA festivalio programa Kauno paveikslų galerijoje tęsis iki spalio 31 d., o A. Peterseno „Café Lehmitz“ ekspoziciją galima pamatyti iki lapkričio 30 d.

Tarptautinis fotografijos ir medijų meno festivalis IPMA vyksta spalio 1–31 d. Festivalį organizuoja: VšĮ Kauno kolegija ir VšĮ Kūrybinis blokas. Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Kauno miesto savivaldybė, Kauno miesto savivaldybės inicijuojama programa „Iniciatyvos Kaunui“. Festivalio partneriai: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, UAB „Kautra“, Tarptautinė fotografijos festivalių asociacija IPFA, Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Lietuvos kultūros institutas, Kauno menininkų namai, Kauno moksleivių techninės kūrybos centras, Lenkijos institutas Vilniuje, kavinė KULTŪRA!, Foto123, IRSAUL. Festivalio informaciniai partneriai: 15min, Kauno diena, Kaunas pilnas kultūros, Kaunas IN, mėnesinis kultūros ir meno žurnalas NEMUNAS.

Pilnas straipsnis pirmą kartą publikuotas KAUNO DIENA, 2026 m. spalio 5 d. Straipsnio autorė Ieva Rimkevičiūtė. Edgaro Cickevičiaus nuotr.