Idėjos. Kuriančios ir griaunančios

Šių metų festivalis kviečia permąstyti idėjų galią – kaip varomąją jėgą, galinčią kurti naujas prasmes arba ardyti nusistovėjusias tvarkas. Idėjos veikia tyliai arba audringai, formuoja mūsų pasaulio suvokimą, ryšius, kultūras ir institucijas. Kai kurios iš jų išlaisvina, kitos – riboja. Menas čia tampa terpė, kurioje šie procesai išryškėja: griovimas ne visada reiškia pabaigą, o kūrimas – atstatymą. Jie susipina viename veiksme, kuriame gimsta tiek atsparumas, tiek poezija.

2025 m. IPMA festivalis iškelia vieną iš kertinių šiuolaikinio pasaulio klausimų – kaip idėjos veikia mūsų kolektyvinę ir individualią būtį, kaip jos keičia mūsų atmintį, kalbą, kūnus ir kasdienius pasirinkimus. Tai ne tik estetinis, bet ir egzistencinis tyrimas, kviečiantis pažvelgti į meną ne kaip į pasitraukimą nuo realybės, bet kaip į aktyvų būdą ją permąstyti, perjausti ir transformuoti.

Parodose, paskaitose ir susitikimuose festivalio lankytojai turės galimybę ne tik pamatyti, bet ir išgirsti, ne tik stebėti, bet ir dalyvauti diskusijose apie idėjų įtaką, jų galią keisti ar destabilizuoti tai, kas laikoma savaime suprantama. Skirtingų menininkų kūrybiniai balsai tampa šiuolaikinių įtampų refleksija – jie nagrinėja cenzūros mechanizmus, technologinių pažangų šešėlius, istorinės atminties trapumą ir naujų kolektyvinių vaizduočių galimybę.

Festivalio programa sujungia pasaulyje gerai žinomus autorius ir naujus, dar neatrastus vardus. Pristatomi menininkai pateikia gilius, konceptualius tyrimus, atveria jautrius, asmeniškus pasakojimus, kurie skleidžiasi vizualinių formų ir prasminių sluoksnių sankirtoje.

Ši festivalio tema – tai ne teiginys, o klausimas, ne atsakymas, o atvėrimas. Ji kviečia žiūrovą mąstyti idėjomis, jausti jas, atpažinti jų formas kasdienybėje ir mene. Galiausiai – suprasti, kad už kiekvienos iš jų slypi pasirinkimas: kurti ar griauti, reaguoti ar keisti.

Svetlana Batura. IPMA festivalio vadovė, kuratorė

Idėjos – tai nematomos, tačiau esminės jėgos. Jos egzistuoja anksčiau nei kiekvienas gestas, kiekvienas žodis ar kūrinys. Jos gali gimti tyloje arba chaose, kilti iš gyvybiškai svarbaus poreikio arba trumpalaikės intuicijos. Idėjos formuoja mūsų pasaulio suvokimą ir lemia, kaip jame veikiame. Net prieš prasidedant kūrybai – jau yra idėja. O kartais ji – jau revoliucija.

Žmogaus istorija – tai idėjų istorija: tokių, kurios ne tik statė, bet ir griovė. Didžiausi technologiniai proveržiai, laisvės judėjimai ir ryškiausios meninės raiškos formos kilo iš idėjos. Tuo pat metu – dominavimas, atskirtis ir sisteminis smurtas dažnai buvo pateisinami, palaikomi ar tęsiami kitų, tamsesnių, bet ne mažiau galingų idėjų.

Mes taip pat gyvename per idėjas, kurias kuriame apie vieni kitus: mūsų tarpusavio santykius formuoja įvaizdžiai, stereotipai, vertinimai ar projekcijos – dažnai net mums patiems to nesuvokiant. Tapatybės, kurias priskiriame, vaidmenys, kurių tikimės, baimės, kurias puoselėjame – visa tai gimsta iš idėjų, kurios yra dalijamos, perduodamos ar net primetamos. Panašiai ir politinės sistemos, socialinės struktūros bei kolektyviniai įsitikinimai veikia kaip idėjų sistemos, nurodančios kryptį tiek individualiam, tiek bendruomeniniam keliui. Būtent jos nubrėžia mūsų laisvės ribas, apibrėžia normas, pateisina nelygybę – arba ją kvestionuoja.

Meno kūrybos pasaulyje idėjos yra atspirties taškas ir atradimo priemonė. Jos formuoja kūrinio pavidalą, lemia pasirinkimus, keičia mūsų požiūrį. Kūrinys niekada nebūna neutralus – jame visada glūdi vizija, pozicija, sąmoninga ar ne. Jis gali išlaisvinti, provokuoti, gydyti, bet taip pat sužeisti, trikdyti ar kelti nerimą.

Todėl kelti klausimą apie idėjų įtaką – tai kelti klausimą apie mūsų mąstymą ir veikimą. Ir apie tai, kaip menas gali tai padaryti matomu. Tai – nuolatinės įtampos tarp kūrimo ir griovimo tyrinėjimas; tarp impulso suteikti prasmę ir impulso griauti įsitikinimus.

Tema „Idėjos. Kuriančios ir griaunančios“ primena, kad kiekvienas vaizdas, garsas ar net tyla gali būti transformuojantys. Nes už kiekvieno kūrybos akto slypi idėja. O kartais – būtent ta idėja viską ir pakeičia.

Carine Dolek. 2025 m. IPMA festivalio tarptautinės kviestinių menininkų dalies kuratorė

Šių metų IPMA fotografijos festivalio tema – „Idėjos. Kuriančios ir griaunančios“. Kuratoriaus požiūriu, griovimas čia nėra suprantamas kaip galutinis veiksmas, o kūrimas – kaip jo priešnuodis; veikiau abu procesai traktuojami kaip būsenos platesniuose materialiuose ir kultūriniuose vyksmuose, kuriuose nebuvimas ir buvimas, tyla ir signalas, irimas ir atsinaujinimas – sugyvena ir vienas kitą generuoja.

Užuot kūrybą supratant vien kaip atsaką į praradimą, šioje festivalio dalyje akcentuojama, kaip menininkai dirba su jėgomis, medžiagomis ir sistemomis, kurios formuoja prasmę griūties laikais. Idėjos įgauna formą per pasipriešinimą ištrynimui, per trintį tarp nestabilių elementų: pramoninių atliekų, archyvinių spragų, garso likučių, radiacijos paveiktų paviršių. Šios medžiagos nėra pasyvios – jos meniniais veiksmais mobilizuojamos, interpretuojamos ir perkontekstinamos. Jose skamba atmintis, ribotumas, neišsipildžiusi galimybė.

Tai, kas iškyla, nėra atsakymas ar sprendimas, bet vietinis žinojimo pavidalas – laikinas, trapus, bet sąmoningas. Parodoje pristatyti darbai rodo, kaip žinojimas gali būti kuriamas pačioje griūtyje: per iškraipymą, perkeitimą, atvėrimą. Taigi kūryba čia nėra priešybė griovimui – ji egzistuoja kartu su juo, tame pačiame tapsmo lauke, kur kritinis suvokimas susitinka su poetiniu gestu.

Lietuviškoje kviestinių menininkų festivalio dalyje pristatomi autoriai, kurių darbai rodo, kad kūrimas ir griovimas niekada neegzistuoja visiškai atskirai.

• Visvaldas Morkevičius kniedytą aliuminio lakštą paverčia objektu, kuris atrodo ir kaip šarvai, ir kaip taikinys – jis klausia, kaip valdžia formuoja kūnus, o kartais – juos paaukoja.
• Valentin Rajenkov vietoj tradicinio meno kūrinio sukuria nedidelę skaityklą – teigdamas, kad bendros erdvės kūrimas yra kūrybinis atsakas į uždaromas viešąsias bibliotekas.
• Vilius Juozapas Vingras kviečia lankytojus vakarieniauti iš uranu glazūruotų lėkščių – susiduriame su branduolinės energijos dvilypumu: kaip progreso pažadu ir grėsme.
• Laurynas Mataitis atgaivina Šaltojo karo laikų kontrabandinę muziką – vadinamąją „muziką ant kaulų“, kai draudžiamos dainos buvo įrašomos į rentgeno nuotraukas. Cenzūra, bandydama naikinti, paskleidžia tai, ką draudžia.
• Žilvinas Baranauskas su švelniu dėmesiu fotografuoja sovietmečio betono blokus – parodydamas, kad irimas gali palaikyti gyvą atmintį.

Šie autoriai primena: kiekvienas skydas saugo žaizdos atminimą, kiekvienas archyvas byloja apie praradimą, o kiekviena nauja technologija palieka pėdsaką, kurio dar nemokame išmatuoti.

Šie projektai rodo, kad kūrimas ir griovimas – tai susipynę gestai, augantys iš tos pačios žemės, kur bręsta pasipriešinimas, rizika, rūpestis ir nostalgija.

Valentyn Odnoviun. 2025 m. IPMA festivalio kviestinių Lietuvos menininkų dalies kuratorius

2025 IPMA Tarptautinio fotografijos ir medijų meno festivalio komanda:

IPMA 2025 kviestinių užsienio menininkų dalies kuratorė: Carine Dolek
IPMA 2025 kviestinių Lietuvos menininkų dalies kuratorius: Valentyn Odnoviun
Festivalio sumanytoja, vadovė ir parodų kuratorė: Svetlana Batura
Dizaino sprendimai: Aurimas Mickus
Tekstai, vertimai ir komunikacija: Ieva Klimaitė
Parodų architektūra: Sigita Kundrotaitė
Parodų instaliacijos: Irmantas Kuskys
Komunikacija: Irutė Tumaitė
Video, animacija: Mindaugas Arlinskas
Parodų fotodokumentacija: Sebastijonas Petkus
Foto spauda: Foto123
IPMA kūrybinė komanda: Žilvinas Glušinskas, Kauno kolegijos Menų akademijos Fotografijos studijų programos studentai ir dėstytojai

© Festivalio skilčių asociatyvinių įvaizdinių nuotraukų autorė Judith Nangala Crispin.

FESTIVALIO ORGANIZATORIAI

FESTIVALIO RĖMĖJAS

FESTIVALIO PARTNERIAI

PROJEKTĄ FINANSUOJA