Kas vyksta Kaune: Tarpukario garaže kviečia susimąstyti apie galios mechanizmus, protestų reikšmę ir surežisuotas patirtis laukinėje gamtoje

Architekto Arno Funko tarpukariu suprojektuotame garaže Kęstučio g. 70 visą spalį veikia tarptautinis fotografijos ir medijų meno festivalis „IPMA“. Čia eksponuojama paroda „Idėjos. Kuriančios ir griaunančios“. Šįmet festivalis ragina susimąstyti apie idėjų galią – kaip jos formuoja mūsų atmintį, kalbą, kūnus ir kasdienius pasirinkimus; kokią įtaką jos daro kultūrai, politikai, menui ir tikėjimui. Kūrinius eksponuoja Lietuvos ir užsienio fotografai bei medijų meno kūrėjai.

Po parodą lankytojus specialiose ekskursijose vedžioja festivalio sumanytoja, kuratorė ir parodų vadovė Svetlana Batura, kultūros savanorės senjorės Kristina Šliavienė, Irena Armanavičienė, Vilija Plioplienė, Vida Kemeklienė ir studentai.

Kalba apie galios mechanizmus, uždraustą muziką, brutalistinę architektūrą

Parodos pradžioje lankytojus pasitinka menininko Visvaldo Morkevičiaus darbas „Untitled“ (Be pavadinimo, 2025), nagrinėjantis kūną, kaip galios instrumentą valstybinėse institucijose, biurokratijos ir rinkos mechanizmuose.

„Mes esame skydai, kurie gali būti naudojami pulti ar saugoti. Klausimas, kas mus naudos – ar tie, kas yra galios pozicijoje, valdžia? O gal mes patys įgalinsime save spręsti?“, – retoriškai klausia V. Morkevičius. Remdamasis Michel Foucault biopolitikos teorija, jis tyrinėja, kaip kūnai disciplinuojami, klasifikuojami ir kaip jie netenka autonomijos. Darbe atsispindi veiksnumo ir tapatybės irimo procesai, analizuojama, kaip patekus į sistemas kūnai mobilizuojami, vartojami arba eliminuojami pagal naudą.

Šalia menininkas Laurynas Mataitis pristato kūrinį „Music on Bones“ (Muzika ant kaulų). Jame pasakojama apie Šaltojo karo metais Sovietų Sąjungoje draustą vakarietišką muziką ir kaip iš šios padėties būdavo sukamasi. Tuomet klausytis Elvio Preslio, „The Beatles“, „The Doors“, „The Rolling Stones“ buvo rimtas nusikaltimas. Roko, bliuzo ar džiazo hitų platintojams grėsdavo net 7 metų kalėjimo bausmė. Muzika tuomet slapčia platinta rentgeno nuotraukų pagalba. Specifinę kontrabandos formą KGB net vadino „muzika ant kaulų“.

Ieva Gailė pristato fotografijų parodą „Perrašytos betono erdvės“. Joje matyti 2022-2025 m. Vilniuje ir Rygoje užfiksuoti masyvūs, pilki daugiabučiai – brutalistinės architektūros pavyzdžiai. Šios erdvės anksčiau projektuotos ideologiniam kolektyvizmui puoselėti.

„Sovietmečiu daugiabučiai buvo kuriami kolektyviniam žmogui. Tačiau šiandien juose gyvena individai – su savo pasauliais, skirtingomis vertybėmis. Ar gyvendami tarp šių sienų vis dar gyvename svetimų idėjų struktūrose? O galbūt būtent jose gebame atrasti savąją laisvės formą?“, – retoriškai klausia fotografė I. Gailė.

Dėmesys religijai, protestams, gyvajai gamtai ir gyvūnų atminimui

Baltarusė Lesia Pcholka pristato nuotraukų seriją „Roadside Objects“ (Kelio ženklai). Čia remiamasi archyvine fotografija, Baltarusijos etnografų darbais, tyrinėjami kasdienybės atspindžiai. Šiuos darbus įkvėpė Michailo Romaniuko monografija „Baltarusijos liaudies kryžiai“ (2000), pristatanti daugiau kaip 30 m. vykusį tyrimą apie pakelės kryžius. Kaimuose, kryžkelėse kryžiai statyti tikint apsauga nuo karų, epidemijų, stichinių nelaimių. Menininkė leidosi į tris ekspedicijas, norėdama surasti aprašytus kryžius, tačiau dauguma jų jau buvo sunykę ar pakeisti metaliniais bei, ypatybė, papuošti eklektišku stiliumi: ryškiais kaspinais, gėlėmis.

Jungtinės Karalystės menininkas Zed Nelson pristato ciklą „Antropoceno iliuziją“, kalbantį apie aplinkos krizę.

„Kol naikiname mus supantį natūralų pasaulį, meistriškai kuriame dirbtinę, surežisuotą „gamtos patirtį“ – raminantį reginį, iliuziją“, – teigia Z. Nelson.

Parodoje kviečiama susimąstyti, kad šiuolaikiniai žmonės ateities kartoms paliks milžiniškas plastiko sankaupas, iškastinio kuro deginimo pelenus, betono nuosėdas.

„Per pastaruosius 40 metų laukinių gyvūnų populiacija planetoje sumažėjo per pusę. Atimdami jų buveines, stumiame gyvūnus ir augalus į išnykimą“, – baiminasi ekspozicijos kūrėjas, per šešerius metus aplankęs 14 šalių keturiuose žemynuose ir tyrinėjęs surežisuotas žmonių pramogas laukinėje gamtoje: nacionaliniuose parkuose, safario turuose, Alpių slidinėjimo kurortuose ir pan. Jo kūryba pristato kolektyvinės saviapgaulės fenomeną.

Lenkų autorių grupė pristato 2019 m. Varšuvoje įkurtą „The Archive of Public Protests“ (Viešųjų protestų archyvą). Čia užfiksuotas žmonių pasipriešinimas politiniams sprendimams, demokratijos sulaužymui, žmogaus teisių pažeidimams. Įamžinti streikai, kuriuose kalbama apie klimato kaitą, pabėgėlių krizę, karą Ukrainoje. Surinkta medžiaga bus prieinama tyrėjams, aktyvistams, menininkams.

Australų menininkė Judith Nangala Crispin pristato ciklą „The Dingo’s Noctuary“. Fotografijose įamžinti ir taip pagerbiami keliuose žuvę gyvūnai. Kūrėja atskleidė, kad darbai sukurti iš jos santykio su dviem Australijos gentimis – Bpangerang tauta (iš kurios kilęs jos giminės medis) ir Warlpiri tauta. Įdomu, kad menininkė kūrė paimdama medžiagas tiesiai iš gamtos: panaudojo gyvūnų lavonus, ochrą, šakas ir žolę.

Vyks ekskursijos

Paroda „Idėjos. Kuriančios ir griaunančios“ veiks iki spalio 31 d. Ekspozicijos lankymas: I, II – nedirba, III-VI – 11-19 val., VII – 11-16 val. Lankymas nemokamas.

Norintiems geriau pažinti parodą, kviečiama apsilankyti ekskursijose.

Spalio 24 d. 16-18 val. po ekspoziciją vedžios savanorė senjorės Irena Armanavičienė ir Vida Kemeklienė.

Spalio 25 d. 16-18 val. po ekspoziciją vedžios savanorė senjorė Irena Armanavičienė ir festivalio vadovė Svetlana Batura.

Spalio 26 d. 13 val. po ekspoziciją vedžios festivalio vadovė Svetlana Batura.

Spalio 29 d. 14 val. po ekspoziciją vedžios savanoriai studentai.

Spalio 30 d. 17.30 val. po ekspoziciją vedžios festivalio vadovė Svetlana Batura.

Spalio 31 d. 17.30 val. po ekspoziciją vedžios festivalio vadovė Svetlana Batura.

Kiekvieną dieną erdvėje lankytojus pasitiks studentai savanoriai, jie atsakys į iškilusius klausimus.

Tarptautinis fotografijos ir medijų meno festivalis IPMA vyks iki spalio 31 d. Projektą finansuoja Kauno kolegija, Lietuvos kultūros taryba, Kauno miesto savivaldybės inicijuojama programa „Iniciatyvos Kaunui“.

Pilnas straipsnis pirmą kartą publikuotas Kas vyksta Kaune, 2025 m. spalio 24 d. Autorė: Skirmantė Javaitytė.