BUST
„Įsimintina kelionė įvyko prieš 5 metus. Atgalinio bilieto niekas negarantavo. Persikėlimas į kosminę Santariškių stotį. Mamografijos, rentgenai, biopsijos, magnetinio rezonanso tomografijos (MRT). Chemo ir radio terapijų ciklai ir fazės. Kaip ir kosminėse kelionėse, scenarijus rašomas gyvybę palaikančių sistemų. Mes galime tik stebėti(s)”.
Pristatomuose kūriniuose vizualinėmis priemonėmis kalbama apie vėžį, subtiliai atveriant asmenines kūno ir išgyvenimo patirtis. Sudėtingos ligos akivaizdoje kinta ne tik kūnas, bet ir paties objekto kūniškoji patirtis, kuri formuojasi stebint bei fiksuojant nepažinius virsmus ir metamorfozes, sukuriančias santykį tarp identiteto ir materialumo. Autorei svarbus laikinas ir neišvengiamas kūnų materialumas, jų sekretai, žydėjimai bei mutacijos. Pavadinimas „bust” referuoja į biustą – [pranc. buste < lot. bustum — antkapinis paminklas] – skulptūros formą arba moters krutinę. Lietuvių kalboje žodis „bust” taip pat vartojamas kaip veiksmažodžio „busti” trumpinys, skirtas pabudimui.
Personalinės parodos centre – video darbas „bust”, sukurtas bendradarbiaujant su menininku Adomu Žudžiu, rašytoja Lina Simutyte ir kompozitore Rūta MUR. Vaizdų atkūrimui jame naudota fotogrametrija ir skanografija bei medicininė fotografavimo-skenavimo technika – rentgenas ir magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Atsigręžiama į moters krūtų ikonografiją – pasimatuojami skirtingų laikotarpių tapybos ir skulptūros kūriniai. Nostalgiškai medituojamas nuasmenintas bandymas suprasti, reflektuoti ir perkurti save per vizualinę kultūrą.
Parodoje taip pat pristatomos 2015-2020 metais sukurtos tatuiruotės (kolaboruojant su Egle Tamulyte-Shaltmira, Inga Aleknavičiūte-Careful Pen, Lina White), virtusios galerijos sienų piešiniais, skulptūriniais artefaktais bei skanografijos koliažais – sekretais ir herbariumais. Juose išsikeroję augalų lapai, įvairiausios gėlės bei jų žydėjimas atskleidžia ne vien dinamišką floros trapumą, bet taip pat sukuria jautrią nuorodą į ligos metu „pražystančius” nagus ir kintančią viso organizmo struktūrą. Juvelyrinę grafiką primenančios rožės, išsiskleidusios infekcijos pažeistų teritorijų kūno žemėlapyje, ne tik paveikia paviršinę odą, bet ir giliuosius jos audinius bei limfinę sistemą. Autorės pasirinkta estetinio vaizdavimo priemonė asociatyviai leidžia pajusti grožio triumfą net trapaus laikinumo bei irimo procesų akivaizdoje. Šie sekretai – ir išgyvenimo džiaugsmo šventė, ir pagirios. Neramus miegas ir pabudimai keliaujant.