MY HUT IS ON THE EDGE
Psichiatras Viktoras Kandinskis kartą pasakė: „Ne tik kūno ligos gali plisti epidemijos mastu; sielos ligos, psichikos sutrikimai taip pat dažnai įgauna epideminį pobūdį.“ „Psichinė epidemija“ – absoliutus abejingumas viskam, kas vyksta aplinkui – tapo mūsų laikų realybe. Valstybinio aparato baimė, selektyvus tikrovės neigimas, išmoktas bejėgiškumas ir iš to kylantis socialinės atsakomybės trūkumas yra įsišakniję net kalbos lygyje.
Vaizduoju įvairius tradicinius skirtingų kalbų posakius, susijusius su problemos vengimu ir rūpinimusi tik savo reikalais. Kiekvienas kūrinys atspindi vieną ir tą pačią prasmę turinčią patarlę – „Man tai nerūpi“. Patarlės apibendrina mūsų gyvenimo istoriją, jos tarnauja kaip mūsų kolektyvinės gyvenimo kelionės pasakojimas, bet, deja, ne visada atskleidžia išmintingąją pusę.
Antroje projekto dalyje reflektuoju empatiją kaip būtiną reiškinį visuomenės vystymuisi ir tolerancijai. Kurdama vizualinį performansą, kviečiu simboliškai atsisėsti į kažkieno kito kėdę ir suprasti, kas vadovauja žmogui nustatant jo/jos pilietinio elgesio poziciją.