ŠAKNYS
Dažnai savęs klausiame, kas esame. Kodėl vienaip ar kitaip atrodome, kalbame, juokiamės, mylime. Šis klausimas lydi mus visą gyvenimą. Ar yra vienas atsakymas? Tikriausiai, kad ne.
Aš manau, kad esame labai panašūs į tuos, dėl kurių esame gyvi. Į tėvus, senelius, prosenelius. Visas kažkada egzistavusias mūsų versijas. Tikiu, kad genuose užkoduotos ne tik paveldimos ligos, bet ir visa giminės istorija.
Atlikusi Lietuvos medijų meno analizę padariau išvadą, kad lietuvių menininkai, kalbėdami apie traumuojančią kolektyvinę atmintį savo kūryboje, atlieka lemiamą vaidmenį padedant visuomenei apdoroti, prisiminti ir įprasminti savo praeitį. Aš, kaip trečiosios kartos atstovė, nusprendžiau savo kūrybinio darbo rezultate įvairiomis meninėmis priemonėmis atskleisti savo pačios šeimos trauminę atmintį, kuri mane suformavo kaip asmenybę.
Projektas „Šaknys“ susideda iš trijų dalių: meninio video filmo, kurio dalis yra mano parašytas tekstas, archyvinių šeimos nuotraukų ir vieno eksponuojamo objekto – prosenelės batų, rastų griūvančiame jos name.