Fireflies
„Fireflies“ – tai daugiasluoksnis kūrinys, apimantis fotografiją, judančius vaizdus ir performansą. Šiame projekte nagrinėjamos sudėtingos temos, susijusios su ekofeminizmu ir lyčių teisingumu, pasitelkiant magiškojo realizmo ir mokslinės fantastikos idėjas.
Alona Pardo, „The Barbican“ kuratorė, Basu kūrinį pristato taip: „Fireflies“ sudaro giliai emocionalios ir paveikios Poulomi fotografijos, kuriose ji pati pozuoja prieš kamerą.“ Projekte eksponuojamos nuotraukos, kuriose Poulomi Basu atvaizdas persipina su jos motinos. Taip pabrėžiama moteriška giminystės linija ir genealogija, kalbanti apie smurtą, pernelyg dažnai nukreipiamą į moters kūną, išryškinantį moterų priespaudą, heteropatriarchalines kultūrines vertybes, visuotinę traumą bei rūpesčio sąvoką.
Kennethas Dickermanas, „The Washington Post“: „Basu darbai siekia apversti šią paradigmą aukštyn kojomis, kad būtų galima pradėti kurti teisingesnį, palankesnį ir stabilesnį pasaulį visiems.“
Shyama Laxman, „Aesthetica Magazine“: „Nepaisant sunkios temos, „Fireflies“ nėra trikdantis kūrinys, veikiau hipnotizuojantis. Nors į ekspoziciją subtiliai įpintos mėlynės ir kraujo motyvai, šiuos brutalumo fragmentus atsveria viską persmelkiantis vilties jausmas, kad moterys nutrauks smurto ciklą ir susikurs geresnį pasaulį sau pačioms“.


