ROADSIDE objects
Dirbdama su archyvine fotografija ir tyrinėdama kasdienybės atspindžius, Lesia Pcholka remiasi Baltarusijos etnografų darbais. Jos fotografijų seriją „Kelio ženklai“ įkvėpė Michailo Romaniuko monografija „Baltarusijos liaudies kryžiai“ (2000 m.) – daugiau kaip tris dešimtmečius trukęs tyrimas apie pakelės kryžius. Tokie kryžiai, kadaise statyti kaimuose ar kryžkelėse, gyventojus turėjo saugoti nuo epidemijų, karų ir stichinių nelaimių. Jie jungia krikščioniškas ir pagoniškas tradicijas – baltarusišką dvasinio pasaulio supratimą.
Šiandienos politinėje aplinkoje Baltarusijos etnografijos tyrinėjimas tampa vis sudėtingesnis. Tyrėjai dažnai remiasi 40–50 metų senumo žiniomis, subjektyviais etnografų pasakojimais ir nespalvotomis fotografijomis. Projekto metu, menininkė L. Pcholka sudarė žemėlapius ir pažymėjo visus kaimus, kuriuos M. Romaniukas fotografavo savo knygai. Ieškodama medinių kryžių, ji surengė tris ekspedicijas, tačiau nė vieno rasti nepavyko. Daugelis buvo natūraliai sunykę arba pakeisti metaliniais kryžiais, vietos žmonių dekoruotais eklektišku stiliumi, kuris ir paveikė L.Pcholkos pasirinkimą šiuos objektus įamžinti šiuolaikine fotografine kalba.
Šiandien Baltarusijoje kasdienybė išlieka erdve saviraiškai. Menininkė paveldą suvokia kaip dinamišką, diskursyvų konceptą, o senos monografijos, jos nuomone, tolina tyrėjus nuo bendruomenių. Autorės fotografijose kryžiai išimami iš peizažo ir tarsi pakimba ore – atitolę ir be laiko ribų. Ryškiais kaspinais ir gėlėmis puošti pakelės objektai labiau primena queer simbolistiką nei patriarchalinę praeitį. Nors ir seniai praradę pirminę prasmę, kryžiai vis dar kuriami, taip išlaikant spontanišką, gyvybingą socialinę raišką.