Subjektyvi interpretacija
Latvijos Fotografijos muziejaus kartotekos įrašai tampa atspirties tašku asmeninei vizualinei tyrinėjimo kelionei. Serijoje autoportretų archyviniai aprašymai interpretuojami subjektyviai, kvestionuojant fotografijos kaip nekintamos ar objektyvios medijos sampratą. Subjektyvumas, išreiškiamas per formą ir pasirinktą medžiagiškumą, leidžia dokumentikai virsti intymia, refleksyvia patirtimi.
Ištrindami ribas tarp suvokimo ir atminties, vaizdai svyruoja tarp introspekcijos ir dekonstrukcijos. Fotografija čia pasirodo ne kaip neutralus įrašas, o kaip kintantis pasakojimas – fragmentiškas, nestabilus ir atviras naujoms interpretacijoms.
Skaitmeniniu būdu fiksuoti vaizdai perkelti ant metalinių plokštelių, pasitelkiant fotoperkėlimo procesą, kuris išsaugo popieriaus medžiagiškumo pėdsakus ir netobulumus. Šie likučiai atskleidžia archyvui būdingus plyšius ir praradimus. Popierius tampa metafora to, kas išlieka iš praeities – netobula, netiesioginė, tačiau vis dar prasminga.
Darbas kelia klausimus: kaip konstruojama atmintis, kurios istorijos išsaugomos, ir kada jos ima keistis – transformuodamosi per interpretacijos veiksmą. Archyvas čia nebėra statiškas – jis suaktyvinamas per subjektyvų įsitraukimą.
Sukurta kaip ISSP mokyklos baigiamojo grupinio projekto „Pārnese“ (Latvija, 2025) dalis, ši serija kviečia žiūrovą archyvą suvokti kaip gyvą, nuolat kintančią prasmės erdvę.