Biografija
Antanas Sutkus – vienas svarbiausių Lietuvos fotografijos mokyklos pradininkų ir kūrėjų – gimė 1939 m. Kluoniškiuose, Kauno apskrityje ir fotografuoti pradėjo dar būdamas moksleiviu, o studijuodamas žurnalistiką Vilniaus universitete, nuo 1959 m. dirbo laikraščio „Literatūra ir menas“, vėliau žurnalo „Tarybinė moteris“ fotokorespondentu. Fotografijos istorikė Margarita Matulytė pastebi, kad XX a. šeštajame dešimtmetyje „Sutkus kaip autorius susiformavo be mokyklos“, t. y. neveikiamas kitų fotografų kūrybos ir Lietuvoje dar neatgimus kūrybinei fotografijai, kurios raidą nutraukė II Pasaulinis karas. Sutkaus pasaulėžiūrai, o kartu ir kūrybai pradžioje įtaką darė ne fotografijos, bet kitos kultūros sritys, pirmiausia – lietuvių ir užsienio rašytojų literatūra bei egzistencializmo filosofija. Vis dėlto, jau septintajame dešimtmetyje Sutkus kartu su bendraminčiais kolegomis (Romualdu Rakausku, Aleksandru Macijausku, Algimantu Kunčiumi ir kitais) suformavo savitą, lietuvišką humanistinės fotografijos atmainą – vadinamąją Lietuvos fotografijos mokyklą.
Lietuvos fotografijos raidai svarbi ne tik Sutkaus kūryba, bet ir jo organizacinė veikla. 1969 m. jis inicijavo Lietuvos fotografijos meno draugijos (nuo 1989 m. – Lietuvos fotomenininkų sąjunga) įsteigimą ir su neilgomis pertraukomis jai vadovavo iki pat 2009 m. Tai humanistinei fotografijai Lietuvoje suteikė stiprų institucinį palaikymą.
Tarptautinei humanistinės fotografijos krypčiai Sutkaus kūryba artima žmogaus prigimties išaukštinimu, tikėjimu humanistinių vertybių ir esminių žmogiškų patirčių universalumu. Taip pat su tarptautine humanistinės fotografijos kryptimi lietuvių autorių sieja reportažinis kūrybinis metodas, kasdienio gyvenimo akimirkų, „paprastų“ žmonių fotografavimas, gebėjimas natūraliai viename kadre sujungti intuityvų išraiškingo momento užfiksavimą ir apibendrintą, filosofinę prasmę.
Tomas Pabedinskas
Kauno modernaus meno fondas