„BALSAI JŪROS KRIAUKLĖJE“ IR „PERKUSIJOS“
Kūrinių serijoje „Balsai jūros kriauklėje“ ir „Perkusijos“ menininkė susitelkia į vidinius žmogaus organizmo procesus ir kitų gamtoje randamų organinių objektų materiją, bei jų funkciją, eko-sistemų tyrinėjimą. Post-feministinės idėjos kūriniuose atliepia mąstymą, besiremiantį takumo principais, tarprūšiniais santykiais ir gyvybių lygiavertiškumo idėjomis. Kūrinių centre – žmogaus kūnas santykyje su kitomis organiškomis medžiagomis.
PERKUSIJOS
„Perkusijos“ nagrinėja vandens bei skysčių svarbą žmogaus egzistencijai. Kūniški skysčiai, kaip pamatinė išgyvenimo sąlyga, performanso metu tampa muzikiniu instrumentu – ,,skambančiu indu”. Moters kūne esantys skysčiai sukuria polifoninį skambesį, kuris persikrausto iš asmeninės erdvės į viešą. Grojimas kūniškais skysčiais rodo moterį, kaip esminę gyvybės kūrėją, kaip niekad priartėjusią prie gamtos per savo biologiją.
BALSAI JŪROS KRIAUKLĖJE
Jūros kriauklė gamtoje atlieka namų funkciją moliuskams bei vėžiagyviams. Sausumoje kriauklė gyvena jau ,,pomirtinį“ gyvenimą. Performanso metu jūros kriauklė atgaivinama moters balsu – tokiu būdu ji grįžta prie pirminės savo funkcijos ir tampa namu, tik šįsyk nebe moliuskui ar vėžiagyviui, bet moters balsui. Kriauklė tampa muzikiniu instrumentu ar dueto partnere, veikiančia kartu su moters balsu per kūnų artumą. Sukuriamas santykis ir intymumas tarp žmogaus ir gamtos objekto, kuris jausdamas artumą jį atliepia. Kriauklės skleidžiamas garsas referuoja į mitinę būtybę Sireną ir jos balso galią, todėl performansas nurodo į subtiliai besiskleidžiantį moteriškumą ir į klasikinę mitologiją.